Ambulatorinių slaugos paslaugų namuose gavėjai

AMBULATORINIŲ SLAUGOS PASLAUGŲ NAMUOSE GAVĖJAI

 

Ambulatorinių slaugos paslaugų namuose gavėjų tema  yra skirta susipažinti su kriterijais, kuriais remiantis yra nustatomi asmenys, galintys gauti ASPN.

 

2020 m. duomenimis Lietuvoje yra apie puse milijono (551,8 tūkst.) asmenų, kurių amžius 65 m. ir vyresni. Jie sudaro beveik 20 proc. visų Lietuvos gyventojų. Pagal Eurostato prognozes, 2050 m. pradžioje Lietuvoje 28,5 proc. gyventojų bus virš 65 metų. Tai reiškia, kad visuomenė sens ir slaugos paslaugų poreikis didės.

3,5 proc. arba 96,4 tūkst. Lietuvos gyventojų yra nustatytas nuolatinės slaugos ir nuolatinės priežiūros poreikis. Tačiau slaugos paslaugas namuose gauna tik nedidelė dalis gyventojų – 1,3 proc. (40,4 tūkst.) ir šis skaičius per pastaruosius mažai kinta.

2020 m. įsigaliojus naujai sveikatos apsaugos ministro įsakymo dėl ambulatorinių slaugos paslaugų namuose teikimo reikalavimų redakcijai, nustatyti kriterijai, kuriais vadovaujantis ASPN gavėjai suskirstyti į 5 pagrindines grupes (1 lentelė).

Palyginus su ankstesnėmis įsakymo dėl ambulatorinių slaugos paslaugų namuose teikimo reikalavimų redakcijomis, šiuo metu ASPN gavėjų sąrašas yra žymiai išplėstas (1 lentelė), todėl ir teikiamų ASPN skaičius irgi atitinkamai turėtų ženkliai didėti. Svarbu gebėti identifikuoti potencialius ASPN gavėjus ASPĮ įstaigos viduje ir išrašyti siuntimą ASPN gauti.

Siuntimą ASPN gauti išrašo paciento šeimos gydytojas, ESPBI IS užpildydamas elektroninę siuntimo formą, o pirminės asmens ambulatorinės sveikatos priežiūros įstaigos paskirtas atsakingas asmuo apie tai informuoja ASPN teikiantį padalinį arba įstaigą.

1 lentelė

Asmenų nustatymo kriterijai, kuriais remiantis ASPN buvo teikiamos 2015 – 2020 metais

 

2015 m. 2016 – 2017- 2018- 2019 m. 2020 m.
Nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis Nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis Vaikai, turintys negalią, t. y. asmenys iki 18 metų, kuriems yra nustatytas nesavarankiškumo lygis ir pripažintas sunkus ar vidutinis neįgalumo lygis
Nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis su dideliais specialiaisiais poreikiais Suaugę asmenys, turintys negalią, t. y. asmenys, kuriems yra nustatytas nesavarankiškumo lygis ir nuolatinės slaugos poreikis arba nuolatinės priežiūros I lygio poreikis, didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis
Esant somatinėms ligoms ir pažeidimams nustatytas bendras funkcinis sutrikimas, kai Bartelio indeksas yra nuo 20 iki 61 balo, ir kurie kasdieniame gyvenime yra visiškai priklausomi arba beveik visiškai priklausomi nuo kitų žmonių pagalbos, kuriems nustatytas sunkus funkcinis sutrikimas. Senyvo amžiaus asmenys, t. y. senatvės pensijos amžių sukakę asmenys, dėl amžiaus iš dalies ar visiškai netekę gebėjimų savarankiškai rūpintis savo asmeniniu gyvenimu ir dalyvauti visuomenės gyvenime bei sergantys lėtinėmis ligomis, kai jiems nustatytas Bartelio indeksas yra iki 61 balo.
Atlikta tracheostoma ar gastrostoma ir būtinas gleivių išsiurbimas iš kvėpavimo takų. Pacientai, kuriems po gydymo stacionare dėl somatinių ligų ir pažeidimų nustatytas bendras funkcinis sutrikimas, kai jiems nustatytas Bartelio indeksas yra iki 61 balo ir kurie kasdieniame gyvenime yra visiškai priklausomi arba beveik visiškai priklausomi nuo kitų žmonių pagalbos.
Nepriklausomai nuo amžiaus pacientai, kuriems yra atlikta tracheostoma (Z93.0) ar gastrostoma (Z93.1) ir būtinas gleivių išsiurbimas iš kvėpavimo takų.

Šiuo metu Lietuvoje taikoma integruota neįgalumo vertinimo sistema, kuomet neįgalumo lygis yra vertinamas atsižvelgiant:

  • į asmenų amžiaus grupes (asmenys iki 18 m. ir asmenys nuo 18m.),
  • asmenų gebėjimą dalyvauti darbo rinkoje (darbingumo lygio nustatymas) bei
  • specialiųjų poreikių nustatymas (slaugos ar priežiūros poreikis).

Tam, kad asmuo būtų pripažintas neįgaliu, jis turi atitikti tam tikrus kriterijus (1 pav.).

1 pav. Neįgaliojo statuso nustatymo kriterijai

Neįgalumas yra ilgalaikis sveikatos būklės pablogėjimas, dalyvavimo visuomenės gyvenime ir veiklos galimybių sumažėjimas atsiradęs dėl asmens kūno sandaros ir funkcijų sutrikimo bei nepalankių aplinkos veiksnių sąveikos.

Prieš kreipdamasis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą (NDNT) dėl neįgalumo, darbingumo ar specialiųjų poreikių lygių nustatymo, asmuo pirmiausiai turi kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą, kur asmeniui yra teikiamos šeimos medicinos paslaugos. Šeimos gydytojas įvertina asmens būklę ir parengia siuntimą ir kitus reikalingus dokumentus į NDNT.

Asmeniui iki 18 m., t.y. vaikams, gali būti nustatomi trys neįgalumo lygiai. ASPN teikiama tiems, kuriems nustatytas vidutinis ar sunkus neįgalumo lygis (2 pav.).

2 pav. Sunkus ir vidutinis neįgalumo lygiai.

Kitaip negu neįgalumo lygis, darbingumo lygis nustatomas asmenims nuo18 metų iki senatvės pensijos amžiaus, taip pat asmenims iki 18 metų, kurie yra (buvo) draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu. Darbingumo lygis vertinamas procentine išraiška.

Specialieji poreikiai nustatomi neatsižvelgiant į asmens amžių, neįgalumo lygį ar darbingumo lygį. ASPN gavėjo identifikavimui svarbu žinoti asmeniui nustatytus nuolatinius slaugos ar priežiūros lygius, nes ASPN teikiamos asmenims, kuriems nustatytas šių poreikių I lygis (4 pav.).

3 pav. Nuolatinės slaugos ir priežiūros poreikių lygiai.

Įvertinus senatvės pensijos amžiaus sukakusiam asmeniui buvusį nustatytą darbingumo lygį arba esamą specialų slaugos/priežiūros poreikį, nustatomas vidutinių ar didelių specialiųjų poreikių lygis.(4 pav.). ASPN teikiamos asmenims su vidutiniais ar dideliais specialiaisiais poreikiais.

4 pav. Specialiųjų poreikių lygiai

Asmenys, kuriems nėra nustatytas neįgalumas, nuolatinės slaugos / priežiūros ar specialieji poreikiai, irgi gali gauti ASPN. Jeigu šeimos gydytojas arba jo komandoje dirbantis slaugytojas įvertina senyvo amžiaus paciento ar paciento po gydymo stacionare gebėjimą savarankiškai veikti ir apsitarnauti pagal Bartelio indekso lentelę (6 priedas) ir gauna rezultatą mažiau negu 61 balas, tai tokiam pacientui galima rašyti siuntimą ASPN paslaugoms gauti. Supaprastinta ASPN gavėjų schema pavaizduota 5 pav.

5 pav.

Nepriklausomai nuo amžiaus pacientams, kuriems yra atlikta tracheostoma (Z93.0) ar gastrostoma (Z93.1) ir būtinas gleivių išsiurbimas iš kvėpavimo takų, irgi priklauso ASPN, tik šiems pacientams siuntimą turi išrašyti ne šeimos gydytojas, o stacionaro gydytojas. Ir siuntime turi būti nurodyta, kad siuntime turi būti nurodyta, kad paciento artimieji yra apmokyti prižiūrėti pacientą.

 

Kontroliniai klausimai:

 

  1. Kuo skiriasi 2015 m. ir 2020 m. teisės aktų tvarka nustatyti ASPN gavėjų atrankos kriterijai?
  2. Kokie asmenys, kuriems nėra nustatytas neįgalumas, nuolatinės slaugos / priežiūros ar specialieji poreikiai, irgi gali gauti ASPN ?
  3. Kas iš šeimos gydytojo komandos gali pildyti Bartelio indekso lentelę?

Praktinės užduotis:

ASPN gavėjų atranka ir ASPN komandos informavimas gali tapti nelengvu procesu. Pagalvokite, kokiais būdais galima būtų šį procesą pagerinti, kokius specialistus įtraukti ir kokias atsakomybes priskirti? Pasidalinkite su kolegomis gerąja patirtimi jūsų ASPĮ.

Naudota literatūra:

  1. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2005 m. kovo 23 d. įsakymas Nr. V-188/A1-84/ISAK-487 „Dėl Neįgalumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“.
  2. Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas.
  3. Lietuvos Respublikos Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2017 m. gruodžio 7 d. įsakymas Nr. V-109 „Dėl neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atliekamos asmens apžiūros tvarkos aprašo patvirtinimo“.
  4. Ambulatorinių ir stacionarinių slaugos paslaugų plėtros poreikio problemos įrodymų apžvalga. Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Vilnius.
  5. POLA studija: neįgaliojo statusas. 2018. Prieiga per internetą: https://pola.lt/wp-content/uploads/2020/02/POLA_Neigaliojo-statusas.pdf
  6. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. V-14 „Dėl stacionarinių paliatyviosios pagalbos paslaugų suaugusiesiems ir vaikams teikimo ir apmokėjimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis reikalavimų aprašo ir ambulatorinių paliatyviosios pagalbos paslaugų suaugusiesiems ir vaikams teikimo ir apmokėjimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis reikalavimų aprašo patvirtinimo“.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 14 d. įsakymas Nr. V-1026  „Dėl ambulatorinių slaugos paslaugų namuose teikimo reikalavimų ir šių paslaugų apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Vis dar negalite rasti atsakymo į rūpimą klausimą? Parašykite mums


    captcha

    Keisti teksto dydį-+=